Kalėdos buvo švenčiamos anksti. Fray Pedro de Gante pasakoja apie 1528 m., Praėjus tik septyneriems metams po užkariavimo.
Ir tai yra tai, kad visas jų dievų garbinimas buvo dainuojamas ir šokamas priešais juos ... ir kai mačiau tai ir tai, kad visos jų dainos buvo skirtos jų dievams, sukūriau labai iškilmingus metrus, kai Dievas tapo žmogumi, kad išlaisvintų žmogaus giminę ir kaip jis gimė iš Mergelės Marijos, likdamas tyras ir be dėmių ... ir tada, artėjant Velykoms, aš turėjau indų iš viso regiono ir kieme, kuriame buvo pilna plyšimo, jie giedojo tą pačią Gimimo naktį: šiandien gimė Atpirkėjas. pasaulio.
Šią kompoziciją galima laikyti pirmąja kalėdine giesme Meksikoje. Jo kilmė - XV a. Ispanija. Iš pradžių jie turėjo profanišką ir dažnai mylinčią charakterį. Naujojoje Ispanijoje jie visada turėjo religinį turinį ir buvo specialiai skirti Kalėdoms. Po „Šiandien gimė pasaulio atpirkėjas“ buvo ir kitų autorių - tiek dvasininkų, tiek pasauliečių, kurie kūrė labai populiarias kalėdines giesmes.
KAS PATINKA, KAD JĮ TURI / JO
JAU VIDEO MANO „PAGRE“ MĖGSTAMA / JAU APRENKTA
MŪSŲ BĖGIMO / Į NEMOKAMUS MUS
AX-DEVIL / ČIA TAI INDAI /
PILNA SANTA ALEGRÍA / LAIKYKITE JIS
JŪSŲ „PAGRE“ / IR SU JŪSŲ „MAGRE'MARÍA“.
ANONIMINIS AUTORIUS, XVI Šimtmetis.
Buvo ir tokių ispanų poetų, kurių kūryba buvo sukurta Meksikoje, tokių kaip Fernanas Gonzálezas de Eslava ir Pedro Trejo. Pastarasis parašė tikrus teologinius traktatus, kurių turiniu abejojo Šventoji inkvizicija. Jau XVII amžiuje Sor Juana Inés de la Cruz paliko mums keletą kalėdinių giesmių.
1541 m. Fray Toribio de Motolinía parašė savo memorialus, kur jis pasakojo, kad Tlaxcaloje Kalėdų šventėms vietiniai gyventojai papuošė bažnyčias gėlėmis ir žolelėmis, ant grindų paskleidė viksvą, privertė šokti ir dainuoti savo įėjimą ir kiekvienas nešė gėlių puokštę. rankoje. Terasose kūrenami laužai, o ant stogų deginami fakelai, žmonės dainavo, grojo būgnais ir skambino varpais.
Visi girdėjo mišias, tie, kurie netilpo šventyklos viduje, liko atriumuose, bet vis tiek klūpojo ir kirto. Epiphany dienai jie iš tolo atsinešė žvaigždę, tempdami virvelę; Priešais Mergelės ir Dievo vaiko atvaizdą jie aukojo žvakutes ir smilkalus, balandžius ir putpeles, kuriuos buvo sukaupę šiai progai. Trečiąjį XVI a. Dešimtmetį Fray Andrésas de Olmosas sukūrė „Auto de la Adoración de los Reyes Magos“, kuri, be abejo, yra religinė drama, kurią Motolinía apžvelgia sakydamas: kai kuriais metais jie atstovavo aukojimo auto.
Taip pat buvo švenčiama kandelarija. Šioje šventėje vazai, kurie buvo naudojami procesijose, buvo paimti ir palaiminti ligų ir stichinių katastrofų proga.
Tokios buvo Viešpaties Gimimo šventės pirmosiomis krikščionybės dienomis, kurias Huitzilopochtli jau buvo užmiršęs. Evangelizatorių protas naudoti vietines priemones, skirtas pagerbti religinius veiksmus, tokius kaip gėlės, aukos, dainos, muzika ir šokiai, leido greitai priimti naują religiją, kuriai buvo pateiktos apeigos, kurios jie buvo pažįstami naujiesiems atsivertėliams.
„Motolinía“ apžvalgose yra elementų, kurie tebevyksta Meksikos Kalėdose: dainos, šviesos ir gali būti, kad vėliau „Pastorelos“ atsirado dėl „Auto de la Adoración de los Reyes Magos“. Likusi dalis, kurios šiandien sudaro metų pabaigos šventes, buvo palaipsniui įtrauktos, kol jose vyko iškilmingos meksikietiškos savybės.
