Tipiškas Lietuvos maistas pasižymi egzotiškumu ir pagrindiniais ingredientais, turinčiais Baltijos jūros vaisių, kiauliena, bulvėmis, rugiais, burokėliais ir medumi.
Pažinkime 15 geriausių tipiškų Lietuvos patiekalų.
1. Lietuviškos spurgos
„Spurgos“ yra lietuviškas spurgų ar spurgų atitikmuo - sausainis, kuris greičiausiai į Lietuvą atkeliavo iš Nyderlandų, šalies, laikomos populiaraus sumuštinio „motina“.
Kai kurie lietuviški spurgai yra sveiki, o kiti turi duobutę - skylę, kurią 1847 m. Išrado olandų jūreivis Hansonas Gregory, todėl tešla taip pat kepama centre. Norėdami tai padaryti, jis persmeigė bandelę druskos purtyklės dangčiu.
2. Kepti sūrio pyragai
„Varškės apkepas“ - maži pyragaičiai, pagaminti iš miltų, kiaušinių ir cukraus tešlos, užpildyti tradiciniu ir lygiu lietuvišku varškės sūriu, pagamintu iš presuotos varškės.
Pyragai kepami aliejuje ir patiekiami su laukinių uogų uogiene.
Varškės sūris yra gastronominis produktas, turintis senas tradicijas Lietuvoje ir saugomas Europos Sąjungos maisto standartų.
3. Šaltoji burokėlių sriuba
Lietuva yra pagrindinė bulvių, linų, javų (kviečių, rugių) ir cukrinių runkelių gamintoja, o su šia šaknimi, be žalumynų ir svogūnų, lietuviai gamina skanų sultinį, vadinamą šaltibarščiais, specialiai paruoštą šiltais vasaros mėnesiais.
Sriuba pagardinama druska ir pipirais ir apibarstoma trupučiu krapų, suteikiant jai paskutinį prisilietimą kefyro, rūgpienio, kurį piemenys tradiciškai gamina laikydami pieno produktus odiniuose maišeliuose.
Tai populiariausias gerybiškos lietuviškos vasaros patiekalas, taip pat paplitęs Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Jis gaunamas iš Vidurio ir Rytų Europos žydų virtuvės patiekalų.
4. Bulviniai blynai
„Bulviniai blynai“ - tai labai populiarus keptų bulvių blynas Lietuvoje, kur jie yra stambūs bulvių gamintojai ir vartotojai.
Blynai gaminami su tarkuotomis bulvėmis arba bulvių koše, smulkintu svogūnu ir plaktais kiaušiniais. Jie kepami aliejuje arba svieste iki auksinės rudos spalvos iš abiejų pusių.
Skirtingi šalies regionai ir miesteliai turi savo šio paprasto, bet skanaus naminio patiekalo variantus, įtraukdami kitas daržoves ir pridedant garsiojo lietuviško varškės. Jie patiekiami su grietine, uogiene ar obuolių padažu.
Receptas kilo iš Vidurio ir Rytų Europos žydų virtuvės, kurį žydai ruošė per Hanukos šventę.
5. Kepta duona
Kepta duona yra populiarus patiekalas lietuviškuose baruose. Paprastas kąsnis, kurį sudaro tipinė juodoji lietuviška ruginė duona, kepta aliejuje ir garnyras su gausiu česnako bei druskos kiekiu.
Patiekta kepta duona pilama su sūrio padažu ir patiekiama kaip alaus, sriubų ir kitų lietuviškų patiekalų priedas.
6. Rūkyta žuvis
Žuvis yra pagrindinis tipinio maisto komponentas Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, kur daug valgoma sūdyta arba rūkyta žuvis, o eksportuojama šaldyta žuvis, filė, surimi ir konservuota žuvis.
Lietuvoje paplūdimyje būdinga valgyti rūkytą žuvį laikantis tradicinių daugelio metų metodų. Dažniausiai rūkomos rūšys yra silkės, karšiai, skumbrės, unguriai, lašišos ir karpiai.
Tradicinis būdas parvežti rūkytą žuvį į paplūdimį yra visas ir suvyniotas į laikraštį.
7. Įdaryti kopūstai
Balandeliai - lietuviškas šio patiekalo pavadinimas, kuris yra Baltijos šalių, Skandinavijos šalių bei Šiaurės ir Rytų Europos virtuvės dalis.
Lietuvišką receptą sudaro maltos mėsos, ryžių, svogūnų ir kitų daržovių įdaras, suvyniotas į kopūstų lapus, kurie susukami virti puode.
Preparatas maudomas su tyreliu pomidorų padažu ir naudojamos mėsos, paprastai jautienos ar kiaulienos, virimo sultiniu. Jis patiekiamas su virtomis bulvėmis arba su lietuviška juoda duona.
Nors šis patiekalas atsirado iš Viduriniųjų Rytų virtuvės, receptas skiriasi kiekvienai šeimai ir virėjui. Lietuvoje jis populiarus festivaliuose, vestuvėse, šventėse ir kalėdiniuose patiekaluose.
8. Grybukai
Mažas grybo formos desertas, kurio galva padengta šokoladu, o stiebas baltas su glaistu.
Pagrindiniai jo ingredientai yra miltai, sviestas, cukrus, cinamonas ir muskatas. Geriausia tai, kad jo ieškote Lietuvos konditerijos parduotuvėse, nes jo paruošimas užtrunka.
9. Patarimas pyragas
Šis pyragas, vadinamas sakotu, yra lietuviška medžio pyrago versija. Tai atrodo kaip miniatiūrinė pušis, kurios galiukai primena medžio spyglius. Jis patiekiamas per vestuves ir specialias datas, tokias kaip Kalėdos ir Velykos.
Pyrago galiukai, turintys tuščiavidurį centrą, susidaro lašinant tešlą, kai pyragas kepdamas sukasi ant iešmo. Jis yra įvairių dydžių, švelnaus skonio ir malonaus aromato.
Šis pyragas jau buvo iškeptas XV amžiuje vienuolynuose, kurie receptus laikė paslaptyje. Į Lietuvą jis atkeliavo 20 amžiaus pradžioje, kai buvo pradėtas kurti abatijose.
Viena iš jo savybių yra didelis kiaušinių skaičius (iki 50 vienetų kilogramui miltų), kurių reikia norint teisingai sulašinti tešlą.
Pagalbinės medžiagos yra sviestas arba margarinas, cukrus ar medus ir grietinė. Paprastai jis dekoruojamas gėlių girliandomis ir valgomas vienas arba maudomas šokolado padaže.
Tai vokiško pyrago, vadinamo baumkuchen, variantas.
10. Medus ir midaus
Medus yra daug daugiau nei maistas lietuviams. Lietuvių mitologijoje yra dvi dievybės, susijusios su bitėmis, vabzdys yra gerbiamas ir susijęs su draugyste.
Europos Sąjungos duomenimis, Lietuva yra šalis, kurioje bitės džiaugiasi geriausiomis laukinės gamtos sąlygomis.
Medus lietuviškoje virtuvėje naudojamas daugelyje receptų, vienas iš jų - garsus ir tradicinis Baltijos šalių midaus, alkoholinis gėrimas, gaunamas fermentuojant su vandeniu sumaišytą medų, seniausias Lietuvoje, kur jis vadinamas midus.
Visi lietuviai, turintys ūkį ar lauką, turi avilius, kad galėtų gaminti savo amatininkų medų ir midaus - gėrimą, kurį pasilieka ypatingoms progoms, tokioms kaip gimimas ir vestuvės.
Stakliškių midus yra Europos Sąjungos saugomų geografinių nuorodų registre.
Midus sendinamas taip, kad laikui bėgant jis pagerėtų. Lietuvoje buvo įprasta atidaryti butelį gimus vaikui ir leisti jam 20 ar daugiau metų pasenti, kad jis vėl atsiskleistų per savo vestuves.
11. Kugelis
Keptas bulvių pudingas, kuris yra vienas iš nacionalinių Lietuvos patiekalų.
Lietuvos etnografiniame Dzūkijos regione (Dainavoje) jis taip pat žinomas kaip „bulvių plokštainis“, kuris pažodžiui reiškia: „plokščias bulvių patiekalas“.
Be bulvių, prieskoniai yra pienas, kiaušiniai ir svogūnai, pipirai, druska ir mairūnas arba lauro lapai.
Dažniausiai jis valgomas su spanguolių uogiene, obuolių padažu, grietine ar traškia sutrupinta kepta šonine, tiek kaip pagrindinis patiekalas, tiek kaip garnyras. Jis panašus į baltarusišką bulvių babką ir vokišką kugelį.
12. Avinėlių ir svogūnų pyragai
Kibinai - tai tipiško Lietuvos, ypač karaimų, judaizmo šakos, sudarančios lietuvių religinę mažumą, pyragas.
Šie pyragaičiai gali būti užpildyti mėsa, daržovėmis arba visur esančia sūrio varške.
Konditerijos tešla yra minkšta ir gaminama iš kvietinių miltų, sviesto, kiaušinių ir grietinės. Dažniausiai mėsos įdarai yra smulkiai sumalta aviena arba kiauliena.
Jie kepami paliekant angas viršutinėje tešlos dalyje, kad garai išeitų. Jie paprastai patiekiami kaip užkandžiai, užkandžiai ir kaip priedas prie karštų sriubų.
13. Koldūnai
„Virtiniai“ yra koldūnai ar mėsos kukuliai iš lietuviškos virtuvės ir įvairių Rytų Europos šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Lenkija. Jie yra tarsi ravioliai, pagaminti iš įdaro, supakuoto į miltų, kiaušinių, vandens ir druskos tešlą.
Lietuviškas įdaras yra įvairus ir gali apimti bulves, sūrį, grybus, raugintus kopūstus, lašinius ir aguonas, pastarieji klestėjimo ir gausos simboliai Lietuvoje.
Susirinkę virtiniai verdami verdančiame vandenyje, kol iškils į paviršių. Jie patiekiami su grietine, sviestu ir šonine.
14. Skilandis
Tai dešra, panaši į salchichón, būdinga lietuviškai virtuvei, tradicinis skanėstas, apie kurį XVI amžiuje jau buvo kalbėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose.
Populiarų rūkytą mėsos gaminį lietuviai ruošia su kiauliena, o pramoniniai skilandiai gabena ir jautieną.
Jis patiekiamas kaip vasaros valgis su svečiais, jis yra aštrus, sūrus, kartaus skonio ir aromatų, kurie praneša apie jo brandinimo ir džiūvimo procesus.
Skilandyje liesoje mėsoje matomi netolygiai pasiskirstę riebalų gabalėliai.
Tai vienas iš lietuviškų produktų, kuriuos saugo Europos Sąjunga, turintis kilmės nuorodą. Lietuvių literatūros klasikoje jis minimas kaip skanėstas, kuris kaimuose buvo patiekiamas vasarą, po dienos darbo laukuose pjaunant ir nuimant rugius bei kviečius.
Skilandiai buvo rūkomi židinyje arba specialiose medinėse trobelėse pagamintose rūkyklose, kurių mėgstamiausi gaisrai buvo alksnis ir kadagys.
15. Liliputas sūris
Tai rankų darbo puskietis šliužo fermentinis sūris ir vienas pagrindinių Baltijos šalies gastronominių simbolių.
Jis yra cilindro formos, jo svoris yra nuo 400 iki 700 gramų ir skersmuo nuo 7 iki 8,5 cm. Ji yra lietuviškų produktų sąraše su Europos Sąjungos saugomų geografinių nuorodų registru.
Jis yra vienalytis, švelnaus skonio ir kokybės, panašios į geriausių pusiau kietų sūrių iš Prancūzijos ir Italijos, vartojamas kaip aperityvas ir kaip įvairių patiekalų ingredientas. Vaškinė žievė padeda išlaikyti produkto šviežumą.
Nors gamyba nėra susijusi su konkrečia geografine Lietuvos vietove, sūris tradiciškai siejamas su Belvederio kaimu, esančiu Jurbarko savivaldybėje, netoli Seredžiaus miesto.
Grybas, naudojamas sūriui nokinti, būdingas Belvedere ir suteikia pieno rūgščiai unikalų skonį ir aromatą.
Norėdami juos subrandinti, sūriai dedami į rūsį nuo 10 iki 14 ° C temperatūros ir nuo 93 iki 94% drėgmės - tokiomis sąlygomis, kurios palaiko natūralų mikroskopinio grybelio dauginimąsi.
Tipiški Lietuvos desertai
Kutia yra saldus pudingas, kuris yra „dvylikos patiekalų kalėdinės vakarienės“ dalis Lietuvoje. Graikinių riešutų, kviečių grūdų, aguonų, razinų ir medaus mišinys, kuris tradiciškai buvo Rytų Europos stačiatikių bažnyčios gastronomijos dalis.
„Tinginys“ yra dar vienas lietuviškas saldumynas, gaminamas iš šokolado, sviesto, sausainių, sutirštinto pieno ir cukraus. Jis buvo išrastas Kaune, mieste pietų vidurio Lietuvoje.
Kur pavalgyti Vilniuje
Vilnius yra baroko architektūra išsiskirianti sostinė ir didžiausias Lietuvos miestas. Jo restoranuose siūlomi geriausi nacionalinės virtuvės patiekalai, tokie kaip „Šnekutis“ - vieta, kur patiekiami cepelinai ir skanūs kiaulienos koldūnai, vadinami kotletais.
Restorane „Busi Trecias“ yra kepta česnakinė duona už 2 €, o bulviniai blynai su rūgščiuoju padažu - 3,5 €.
Pilnas maistas vidutiniame Vilniaus restorane gali kainuoti nuo 10 iki 12 eurų, įskaitant gėrimą.
Tipiškas lietuviškas maistas: nacionaliniai patiekalai
Cepelinai Lietuva: Cepelinai yra nacionalinis Lietuvos patiekalas, kurį sudaro koldūnai iš bulvių košės ir įdaryti mėsos faršu su varške ir grybais. Paprastai jis yra apie 20 cm ilgio.
Jis patiekiamas karštas vienas arba su pancetta ar kiaulienos šonkauliais. Jo pavadinimas yra dėl to, kad jo forma yra panaši į cepeliną.
Lietuviška juoda duona: juoda ruginė duona yra viena iš lietuviškos virtuvės ikonų. Beveik šventas maistas, kurio netrūksta per didžiules šventes.
Kuriuos iš šių tipiško lietuviško maisto patiekalų išdrįsti išbandyti?
