O Malinalli, jei jie tik žinotų! Jei jie galėtų jus pamatyti tą 1519 m. Kovo 15 d. Rytą, kai Potončano lordas davė jums kartu su devyniolika kitų vergų tam barzdotam ir prakaituotam užsieniečiui, kad patvirtintumėte draugystės paktą.
Ir vargu ar ji buvo mergaitė, nuoga, išskyrus grynumo lukštą, kabantį ant juosmens, ir palaidus juodus plaukus, dengiančius pečius. Jei jie žinotų baimę, kurią jautėte, kokia didžiulė buvo išvykti, kas žino kur, su tais keistais žmonėmis nesuprantamais liežuviais, keistais drabužiais, mašinomis ugnies burna, griausmingais ir gyvūnais, kurie buvo tokie didžiuliai, tokie nežinomi, kad iš pradžių buvo tikėta kad ant jų jojantys nepažįstamieji buvo dvigalviai pabaisos; kančia užlipti tomis plaukiojančiomis kalvomis, būti tų būtybių malonėje.
Dar kartą pasikeitėte rankomis, tai buvo jūsų, kaip vergo, likimas. Tamañita, tavo tėvai pardavė tave „Pochtec“ prekybininkams, kurie jus nuvedė į „Xicalango“ - „vietą, kurioje keičiasi kalba“ - parduoti. Nebeprisimenate savo pirmojo šeimininko; jūs tikrai prisimenate antrąjį, Potonchano valdovą, ir budrią vergų šeimininko akį. Jūs išmokote majų kalbą, gerbti dievus ir jiems tarnauti, išmokote paklusti. Jūs buvote viena gražiausių, atsikratėte to, kad jus aukojo lietaus dievui ir mėtėte į šventojo cenoto dugną.
Tą karštą kovo rytą jus guodžia chilamo, dieviškojo kunigo, žodžiai: „Būsite labai svarbūs, mylėsite, kol širdis nesutrūks, ay del Itzá Brujo del Agua ...“. Tai guodžia turėti kompanionus, tau padeda keturiolikos ar penkiolikos metų smalsumas, nes niekas nežino tavo gimimo datos ar vietos. Kaip ir jūs, mes tik žinome, kad jūs užaugote pono Tabs-cob žemėse, kuriuos neteisingai tarė tokie nepažįstami žmonės kaip Tabasco, lygiai taip pat, kaip jie pakeitė pavadinimą į Centla miestą ir pavadino jį Santa María de la Victoria, norėdami švęsti triumfas.
Koks tu buvai, Malinalli? Jūs pasirodo ant „Tlaxcala“ drobių, visada apsirengęs huipilu ir nuleidęs plaukus, visada šalia kapitono Hernando Cortéso, tačiau tie paveikslai, tik piešiniai, neaiškiai supranta jūsų bruožus. Korteso kareivis Bernalas Díazas del Castillo padarys jūsų sakomą portretą: „Ji buvo išvaizdi, įkyroka ir išsisukinėjusi… sakykime, kaip doña Marina, būdama žemės moterimi, kokių vyriškų pastangų ji darė ... joje niekada nematėme silpnumo, bet daug didesnės pastangos nei moters ...
Sakyk, Malinalli, ar tikrai tą mėnesį tapai kataliku, kad kelionė truko tol, kol pasiekei Chalchicoeca, šiandien Veracruz, pakrantę? Jerónimo de Aguilaras, patekęs į nelaisvę 1517 m., Kai majai nugalėjo Juaną de Grijalvą, buvo tas, kuris išvertė Fray Olmedo žodžius į majus, taigi jie leido jums suprasti, kad jūsų gerbiami dievai buvo netikri, jie buvo demonai ir kad buvo tik vienas unikalus dievas. bet trimis žmonėmis. Tiesa ta, kad ispanai buvo raginami jus pakrikštyti, nes jis buvo ekskomunikuotas, kuris miegojo su eretiku; Štai kodėl jie užpylė vandenį ant galvos ir net pakeitė vardą, nuo tada tu būtum Marina ir turėtum pridengti kūną.
Ar jūsų pirmoji meilė buvo Alonso Hernández de Portocarrero, kuriai jus dovanojo Cortésas? Tik tris mėnesius tu buvai jo; Kai tik Cortésas, priėmęs Motecuhzoma ambasadorius, suprato, kad vienintelis kalbėjęs ir supratęs Nahuatlą esi tu, jis tapo tavo meilužiu ir savo palyda paskyrė Juaną Pérezą de Arteaga. Portocarrero išplaukė į Ispanijos karalystę ir jo niekada nebepamatysi.
Ar mylėjai vyrą Cortés, ar traukė jo galia? Ar jums buvo malonu palikti vergo būklę ir tapti svarbiausia kalba, raktu, kuris atvėrė Tenochtitlan duris, nes jūs ne tik išvertėte žodžius, bet ir paaiškinote užkariautojui mąstymo būdą, būdus, Totonako, Tlaxcala įsitikinimus ir meksikos?
Galėjai atsiskaityti už vertimą, bet nuėjai toliau. Ten Tlaxcaloje patarėte nupjauti šnipų rankas, kad jie gerbtų ispanus, ten Choluloje jūs perspėjote Hernando, kad jie planuoja juos nužudyti. Ir Tenochtitlan paaiškinote Motecuhzomos fatalizmą ir abejones. Liūdnos nakties metu jūs kovojote kartu su ispanais. Po Meksikos imperijos ir dievų žlugimo tu turėjai Hernando sūnų Martincito, kai tik atvyko jo žmona Catalina Xuárez, kuri po mėnesio mirs Coyoacan, galbūt nužudyta. Ir jūs vėl, 1524 m., Išvyktumėte į Hibueraso ekspediciją, palikdami savo vaiką Tenochtitlan. Tos ekspedicijos metu Hernando vedė jus su Juanu Jaramillo, esančiu netoli Orizabos; Iš tos santuokos gims jūsų dukra María, kuri po metų kovos su savo „tėvo“ paveldėjimu, nes Jaramillo viską paveldėjo iš savo antrosios žmonos Beatriz de Andrade sūnėnų.
Vėliau su apgaule Hernando atėmė iš tavęs Martiną, kad jis nusiųstų jį į Ispanijos teismą. O, Malinalli, ar kada gailėjai, kad davei viską Hernando? Kaip jūs numirėte, subadytas savo namuose Moneda gatvėje vieną 1529 m. Sausio 29 d. Rytą, pasak Otilia Meza, kuri tvirtina mačiusi Fray Pedro de Gante pasirašytą mirties liudijimą, kad jums nereikėtų liudyti prieš Hernando vykusiame teisme? O gal mirėte nuo maro, kaip deklaravo jūsų dukra? Sakykite, ar jus vargina tai, kad esate žinomas kaip Malinche, kad jūsų vardas yra neapykantos meksikiečiui sinonimas? Ką tai svarbu, tiesa? Nedaug buvo tų metų, kuriuos teko nugyventi, daug ką pasiekei per tą laiką. Jūs gyvenote meilėmis, apgultimis, karais; dalyvavote savo laiko renginiuose; tu buvai netinkamo elgesio motina; jūs vis dar gyvas meksikiečių atmintyje.
