Fray Antonio de Ciudad Real gimė 1551 m. Castilla la Nueva ir būdamas 15 metų įstojo į San Francisko vienuolyną Toledo mieste.
Kai „culturicida“ Diego de Landa antrą kartą atvyko į Naująją Ispaniją kaip Jukatano vyskupas, jis atvežė grupę pranciškonų, tarp jų ir choristą Antonio; jie nusileido 1573 m. spalio mėn. Kampečėje. Mūsų personažas išpažino Jukatane, kur jis lengvai išmoko majų kalbą.
1584 m. Rugsėjo mėn. Į Meksiką atvyko generalinis komisaras Alonso Ponce de Leonas, pranciškonų provincijų lankytojas. Per penkerius metus, kol jis buvo čia, iki 1589 m. Birželio, jo sekretorius buvo Ciudad Realas ir jie kartu keliavo iš Nayarit į Nikaragvą, iš kurių išsiskiria daugybė jų kelionių po Meksikos aukštumas. Apie tą penkerių metų laikotarpį jis trečiuoju asmeniu parašė įdomų ir sužinotą traktatą apie Naujosios Ispanijos didybę; parašyta apie 1590 m., nors visuomenės dėmesio ji nematė tik 1872 m., Madride. 1603 m. Jis buvo išrinktas savo ordino provincijolu ir mirė Meridoje 1617 m. Liepos 5 d.
Daug naujienų iš „Ciudad Real“. „Sostinės Santa Klaros vienuolyne laikoma„ vienos iš vienuolikos tūkstančių mergelių kojos antklodė “. Kalbant apie relikvijas, Xochimilco vienuolyne „yra maišytuvas ant palaimintojo šventojo Sebastiano vienos rankos; palikite Romą su labai autentiškais liudijimais ir laikykitės arkos bažnyčios sienoje “.
Kelionės tikslas buvo įvykdytas. Ponce ir jo sekretorius aplankė 166 vienuolynus šešiose pranciškonų provincijose ir aštuoniose Dominikos, penkiose Augustinų ir trijose jėzuitų provincijose. Nors kelionės priežastis buvo tokie apsilankymai, „Ciudad Real“ knyga yra tikras dienoraštis, kuriame kaupiama vertinga antropologinė, zoologinė, botaninė ir kita įvairiausio pobūdžio informacija.
Pavyzdžiui, etnologas galėjo gilintis į XVI amžiaus pabaigos čiabuvių šventes ir šokius, jau maišytus, iš šio darbo: „Jis buvo labai gerai sutiktas, kai kurie indai taip pat išeidavo arkliais ir įskaudindavo juos, nes privertė jį vakarėliuoti. ; Ant jų buvo pakabinta daugybė ramadų ir daugybė spalvingų gyvų paukščių […] Kai kurie indai išėjo arkliais, ilgą kelią prieš man atvykstant, ir daugelis kitų pėsčiomis, šaukdami ir rėkdami kaip čichimekai, ir pasirodė deformuotų negrų šokis. kitas indas su žaidimu, kurį jie vadina del palo “.
Knyga taip pat pateikia daug medžiagos paremiologiniams tyrinėtojams, nes Antonio de Ciudad Realas buvo labai kalbus. Šie pavyzdžiai, kuriuos išsirinkau iš jo darbo, yra verti: „Jie plauna vilną ir viskas yra blogai ąsočiui; Atneškite aukštą strypą; Nėra nuorodos be darbo; Mėsa ir kaulas; Kur jo savininko nėra, yra jo gedulas; Nedaugelis už akių yra teisūs; Kas neatrodo, tas žūva; Pakimba kitų žmonių dvikova; Palanku išskleistoms vėliavoms; Išeik iš jų dėžių; Rodyti petį ir krūtinę; Jiems buvo trylika; Kristi jau ant šlapio; Duok ir imk; Dalykai, kurie liko tarp eilučių; Jis grojo tuo pačiu klavišu; Išverk mano akis; Pasitaisykite ir padarykite naują knygą; Labai kurčias; Savo širdimi jis norėjo spręsti apie kitus; Vagis mano, kad visi yra jo būklės; Išsisuksite; Susilaikyti; Upė pavertė žvejus; ir gyventi ramiai “.
Zoologijos temos taip pat yra šio smalsaus pranciškono pirmenybė: kad antys Meksikos slėnio ežeruose „medžioja indai su keistu smalsumu, ir tai yra tai, kad jos supa didelę marių dalį, kur eina miegoti šieno kupetose ir pievose. , tinklais, pastatytais ant lazdų, šiek tiek aukštai išmestų, o ryte, kol dar nėra dienos šviesos, jie gąsdina ten miegančias antis, o eidami skraido, juos pagauna ir už kojų pagauna tinklai “.
Kad toje pačioje vietoje „skruzdžių ar kirminų būdu išimama didelė musių suma, kurią indėnai parduoda turguose paukščiams šerti, kuriuos ispanai ir net indai laikė narvuose Meksikoje, ir jie gaudo šias muses [ ...] Su kai kuriais tinklais tose vietose, kur marios nėra gilios, iš kurių jie taip pat paima daug mažų musių kiaušinių (ahuaucles), iš kurių jie gamina keletą troškinių, kuriuos jie valgo ir yra labai skanūs “.
Netoli „Autlán“ „auginami labai nuodingi skorpionai, skraidančios klaidos ir kiti nešvarūs bei skausmingi kenkėjai, kuriems [...] Dievas pateikė nuostabų vaistą, ir būtent į tą miestą kartkartėmis atkeliauja skruzdžių pulkai, kuriuos jie vadina arrieromis, ir Jie įeina į namus ir nepakenkdami kitam namui lipa ant stogų, nuo jų ir iš skylių numeta mirusiuosius, kiek skorpionų ir klaidų pridengia, o po to viename name jie eina į tą patį, ir iš ten kitam ir kitiems, taigi jie visus išvalo “.
Įvairi „Ciudad Real“ informacija tęsiasi: „Ant Chapultepec kalno„ Moctezuma statula ir figūra iškalta ir iškalta “. Tie Dominikos bananai taip vadinami, nes buvo atvežti iš Santo Domingo salos. Kad Peñón de los Baños terminiai vandenys, kurie vis dar egzistuoja ir šiandien, jau buvo naudojami medicininiais tikslais. Kad Acaponeta upė buvo kirsta plaustais su tuščiaviduriais moliūkais, kaip plūduriuojanti, kaip ir Balso upėje, Guerrero valstijoje.
Ciudad Real apibūdina Uxmal ir Chichén Itzá griuvėsius; Jis aplankė karštuosius Pueblos miesto šaltinius ir jo mažą šiandien ugnikalnį; skiria akmenis, kurie naudojami medicinoje; Jį nustebino Chapala marių nendrių kanojos su nepriklausomu vandens plūduriu, prasiskverbiančiu tarp jų nendrių; jis pamatė San Cristóbal, šiandien Las Casas, „smegduobę“, kur dingsta upė; tai mums primena, kad kai kurie atstumų matavimo būdai buvo metimas akmeniu, arbaleto smūgis ir arkinio autobuso smūgis. „Lazdos žaidimas“, kuris taip nustebino Hernáną Cortésą tiek, kiek jis išsiuntė į Ispaniją čia praktikuojančių vietinių žmonių, kurie tai praktikavo, yra išsamiai aprašytas šio metraštininko.
